- kerėkšlis
- 1 kerė́kšlis sm. (1) BŽ212 mažas išsišakojęs medis, kerokšlis: Palei speigiratį vasarą teželia samanos ir kerėkšliai Vr. Tu čia išsiplėtęs kaip kerėkšlis, nė kitas negali praeiti Krp. Čia jau beržiokai neauga, visi tokie kerė́kšliai kaip šitas Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.